Birštonas
Atstumas: 15 km
Trukmė: 1 day
Danga: dviračių takai, asfaltas, miško keliukas
Sudėtingumas: lengvas
Didžiąją trasos dalį sudaro asfaltuota tako danga, vedanti mišku nuo Birštono link kelio Prienai-Vilnius. Likusi dalis – miško žvyrkelis. Nemuno dešiniajame krante, Prienų kilpoje plyti Žvėrinčiaus (arba Žvėryno) miškas, išsaugojęs senąjį pavadinimą, primenantį karališkąsias medžiokles. Šiame miške, dar 1968 metais vieno girininko iniciatyva buvo pradėtas kurti Žvėrinčiaus takas. Savo prižiūrimame miške jis įžvelgė įdomius medžių siluetus, panašius į įvairius žvėris. Juos šiek tiek pakoregavo, stilizavo ir taip gimė įvairių gyvūnų figūros, prie kurių dar įkomponuodavo po suolelį, stoginę ar kažką panašaus į sportinį įrenginį. Taip Žvėrinčiaus take atsirado Apuoko namelis, Ožio krėslas, Tetervinų suolelis, Šerno migis, Briedžių pavėsinė, Stumbro stalas, Vilkų irštva ir t.t. Netrukus šį taką ypatingai pamėgo poilsiaujantys žmonės. Ėmė dažniau lankytis ir dviratininkai. Todėl 1999 metais buvęs tik sveikatingumo taku, tapo dviračių-pėsčiųjų taku.
Žvėrinčiaus miške galima smagiai leisti laiką visą dieną: sportuoti, iškylauti, o tam tikro sezono metu ir miško gėrybių krepšelius prisirinkti. Čia gausu poilsio ir sporto aikštelių su pramoginiais įrenginiais ir medžio skulptūromis, keliautojų patogumui yra įrengtos poilsiavietės su pavėsinėmis ir laužavietėmis. Bene garsiausia Žvėrinčiaus miško įžymybė yra šimtametis Žvėrinčiaus ąžuolas. Visai neseniai jis buvo vienas iš didžiausių Žvėrinčiaus miško turistų traukos objektų. Pasak legendos, po jo šakomis medžioklės metu ilsėjosi Lietuvos Didysis Kunigaikštis Vytautas. Dėl to šis ąžuolas dažnai dar vadinamas Vytauto ąžuolu. Tačiau 2005 m. uragano „Ervinas“ metu 1,8 m skersmens ir 15 m aukščio senolis atgulė ant miško samanų poilsiui ir ilsisi ten iki šių dienų. Jį rasite šiek tiek pasukę į šoną iš Žvėrinčiaus tako.
Dar vienas, tikrai įdomus Žvėrinčiaus trasos objektas – Velniabliūdžio gamtos takas, kuriuo keliaudami galite susipažinti su miško ir pelkių bendrijomis, joms būdingiausiais augalais ir gyvūnais. Velniabliūdis – tai vienintelė pelkė Prienų kilpose ir anksčiau joje buvo kasamos durpės purvo vonioms Birštono gydyklose. Žvėrinčiaus miške galima apžiūrėti ir laukinės gamtos karalystę, kurios link veda klampūs ir vingiuoti miško keliukai. Nemuno salose galite stebėti gyvenančius ir laikinai čia apsistojančius migruojančius paukščius: mažąsias ir upines žuvėdras, antis, kirus, tilvikus. Šiaurės rytinėje Žvėrinčiaus dalyje yra įrengta paukščių stebėjimo vieta.
Taip pat, žadama, kad kitąmet bus įrengta 1,5 kilometro ilgio dviračių takas, kuris apjungs įvažiavimą į Birštono miestą su Škėvonių kaimu bei įsilies į Žvėrinčiaus miško trasą. Toks maršruto sužiedinimas skamba labai patraukliai, nes grįžti tuo pačiu taku dažnai būna nebeįdomu. Taip pat bus galimybė aplankyti dar vieną regiono įdomybę – Škėvonių atodangą ir šalia jos įrengtą pažintinį taką. Škėvonių pažintinis gamtos takas vingiuoja prieš 12 000 metų Nemuno suformuotu Birštono atragių ir Škėvonių gūbriu, kuris yra saugomas Škėvonių geomorfologiniame draustinyje. Gūbrys – „sala” sausumoje, o atragis – sausumos iškilimas, primenantis pusiasalį.
