Kamastos žiedas

Atstumas:nuo 20 km iki 40 km

Trukmė: 1-2 dienos

Danga: dviračių takai, asfaltas

Sudėtingumas: vidutinis

Pirmas maršrutas: Žalvariniai – Ožkiniai – Stalėriškiai – Papiškės – Pušalotai (apie 20 km), trukmė apie 6 – 7 val.

Antras maršrutas: Žalvariniai – Gailiūnai – Padvarys – Vėdarai – Ambraziškiai (apie 20 km), trukmė apie 6 – 7 val.

Dviejų dienų turas: aplankant abu „Kamastos žiedo“ maršrutus (viso 40 km), Trukmė: dvi dienos

Pradedame žygį „Kamastos žiedu“ nuo kempingo – poilsiavietės „Obuolių sala“ Žalvarių kaime, Grabuosto
ežero saloje, Molėtų rajone .
„Kamastos žiedas“ – apie 40 km. dviračių turizmo trasa Ambraziškių apylinkėse ir Kamastos kraštovaizdžio
draustinyje. Maršrutą sudaro du žiedai: vienas vingiuoja aplink Grabuosto ir Kamastos ežerus, antrasis
– aplink Ambraziškių ežerą ir Dumblės upelės slėnį. Maršrutas vingiuoja vaizdingomis Kamastos
kraštovaizdžio draustinio ir kitomis Molėtų rajono Giedraičių seniūnijos vietomis. O minti dviratį Kamastos
žiedu malonu – yra ir asfalto, ir miško keliukų, kalnų ir pakalnių, truputėlis smėlėtų ir molingų takų.
Maršrute ne tik galima pasigrožėti supančia gamta, bet susipažinti su kaimo gyvenimu (apsilankyti Bičių,
Paukščių, Galvijų, Duonos, Triušių, Ekologinėje ir Varlių sodybose).

Ypatingi gamtos objektai:
Pelkė Tolutė; Liutkevičių akmuo; Pelkė Dumblė; Velnio akmuo; Žalvarių geologinis draustinis;
Kamastos kraštovaizdžio draustinis; Ąžuolyno genetinis draustinis; Kojeliškių (Kličiaus) kalnas.

Istorinės ir kultūrinės vietos:
Senosios Kuvenių kaimo kapinės; Pušalotu piliakalnis; Senosios Pušalotu kaimo kapinės; Vėjo
malūnas; Dubitka – galima kapavietė; Senosios Papiškių kaimo kapinės; Ožkinių dvaras; Žalvarių
vandens malūnas; Gailiūnų cerkvė; Šešuolių kapinynas; Padvario piliakalnis (Zomkas); Didžiokų
piliakalnis (Švedų kalnas); Didžiokų koplyčia; Jasiuliškių piliakalnis; Kulundžių mitologinis kalnas;
Vaikučių kaimo dvaro vieta; Dailininko A. Jaroševičiaus namai.

Pagal poreikį į kelionės planus galima įtraukti apsilankymą Molėtų aerodrome ir ten praleisti dalį dienos
pramogaujant. Galėsite paskristi sraigtasparniu, pilotažiniu lėktuvu, pavažinėti keturračiais, pasikaitinti
pirtyje. Molėtų aerodromas yra Radžiūnų kaime, Giedraičių seniūnijoje, Molėtų rajone (15 km. nuo Molėtų).
Kitas itin lankytinas ir greta esantis objektas Etnokosmologijos muziejus ir Astronomijos Observatorija.
Maitinimo galimybės: Kempingo poilsiavietės “Obuolių sala” restorane arba atskirai susitarus su sodybų
savininkais. Taip pat Babilono restoranas gali Jums suruošti ir pateikti turistinę iškylautojų puotą tam
tikrose poilsiui ir maitinimui skirtose gražiose gamtos vietose .

Birštono, Žvėrinčiaus miško trasa

Birštonas

Atstumas: 15 km

Trukmė: 1 day

Danga: dviračių takai, asfaltas, miško keliukas

Sudėtingumas: lengvas

Didžiąją trasos dalį sudaro asfaltuota tako danga, vedanti mišku nuo Birštono link kelio Prienai-Vilnius. Likusi dalis – miško žvyrkelis. Nemuno dešiniajame krante, Prienų kilpoje plyti Žvėrinčiaus (arba Žvėryno) miškas, išsaugojęs senąjį pavadinimą, primenantį karališkąsias medžiokles. Šiame miške, dar 1968 metais vieno girininko iniciatyva buvo pradėtas kurti Žvėrinčiaus takas. Savo prižiūrimame miške jis įžvelgė įdomius medžių siluetus, panašius į įvairius žvėris. Juos šiek tiek pakoregavo, stilizavo ir taip gimė įvairių gyvūnų figūros, prie kurių dar įkomponuodavo po suolelį, stoginę ar kažką panašaus į sportinį įrenginį. Taip Žvėrinčiaus take atsirado Apuoko namelis, Ožio krėslas, Tetervinų suolelis, Šerno migis, Briedžių pavėsinė, Stumbro stalas, Vilkų irštva ir t.t. Netrukus šį taką ypatingai pamėgo poilsiaujantys žmonės. Ėmė dažniau lankytis ir dviratininkai. Todėl 1999 metais buvęs tik sveikatingumo taku, tapo dviračių-pėsčiųjų taku.

Žvėrinčiaus miške galima smagiai leisti laiką visą dieną: sportuoti, iškylauti, o tam tikro sezono metu ir miško gėrybių krepšelius prisirinkti. Čia gausu poilsio ir sporto aikštelių su pramoginiais įrenginiais ir medžio skulptūromis, keliautojų patogumui yra įrengtos poilsiavietės su pavėsinėmis ir laužavietėmis. Bene garsiausia Žvėrinčiaus miško įžymybė yra šimtametis Žvėrinčiaus ąžuolas. Visai neseniai jis buvo vienas iš didžiausių Žvėrinčiaus miško turistų traukos objektų. Pasak legendos, po jo šakomis medžioklės metu ilsėjosi Lietuvos Didysis Kunigaikštis Vytautas. Dėl to šis ąžuolas dažnai dar vadinamas Vytauto ąžuolu. Tačiau 2005 m. uragano „Ervinas“ metu 1,8 m skersmens ir 15 m aukščio senolis atgulė ant miško samanų poilsiui ir ilsisi ten iki šių dienų. Jį rasite šiek tiek pasukę į šoną iš Žvėrinčiaus tako.

Dar vienas, tikrai įdomus Žvėrinčiaus trasos objektas – Velniabliūdžio gamtos takas, kuriuo keliaudami galite susipažinti su miško ir pelkių bendrijomis, joms būdingiausiais augalais ir gyvūnais. Velniabliūdis – tai vienintelė pelkė Prienų kilpose ir anksčiau joje buvo kasamos durpės purvo vonioms Birštono gydyklose. Žvėrinčiaus miške galima apžiūrėti ir laukinės gamtos karalystę, kurios link veda klampūs ir vingiuoti miško keliukai. Nemuno salose galite stebėti gyvenančius ir laikinai čia apsistojančius migruojančius paukščius: mažąsias ir upines žuvėdras, antis, kirus, tilvikus. Šiaurės rytinėje Žvėrinčiaus dalyje yra įrengta paukščių stebėjimo vieta.

Taip pat, žadama, kad kitąmet bus įrengta 1,5 kilometro ilgio dviračių takas, kuris apjungs įvažiavimą į Birštono miestą su Škėvonių kaimu bei įsilies į Žvėrinčiaus miško trasą. Toks maršruto sužiedinimas skamba labai patraukliai, nes grįžti tuo pačiu taku dažnai būna nebeįdomu. Taip pat bus galimybė aplankyti dar vieną regiono įdomybę – Škėvonių atodangą ir šalia jos įrengtą pažintinį taką. Škėvonių pažintinis gamtos takas vingiuoja prieš 12 000 metų Nemuno suformuotu Birštono atragių ir Škėvonių gūbriu, kuris yra saugomas Škėvonių geomorfologiniame draustinyje. Gūbrys – „sala” sausumoje, o atragis – sausumos iškilimas, primenantis pusiasalį.

Raudonė – Jurbarkas

Panemunės pilys

Atstumas: 25 km

Trukmė: 1 diena

Danga: asfaltas, žvyrkelis

Sudėtingumas: vidutinis

Rekomenduojame šią kelionę dėl ypatingo jos saugumo – 90% keliaujama dviračių taku. Žygio metu galima pasigrožėti Panemunės pilimis bei gamtos peizažais, kurie atsiveria nuo Nemuno upės šlaitų. Išvyka prasideda nuo Jurbarko dvaro sodybos ir tęsiasi palei Nemuną iki pat Raudonės miestelio. Keliaudami dviračiu pravažiuojame tris piliakalnius, kurie kartu su kitais Nemuno slėnio šlaitų piliakalniais ir piliavietėmis viduramžiais sudarė vieningą Nemuno gynybinę liniją. Šilinės kaimo smuklėje galima valandėlei atsikvėpti ir atgauti jėgas degustuojant medų su profesionaliais bitininkais šalia esančioje turistinėje stovyklavietėje „Medaus slėnis“(reikalingas išankstinis susitarimas). Aplankyti didingą renesansinę Panemunės pilį ir tęsti kelionę taku, vingiuojančiu Nemuno šlaito viršumi. Išvyka baigiama prie Raudonės pilies, apžvelgus nuostabų Nemuno panoraminį vaizdą iš gynybinio bokšto.